Spalio mėnesį Ąžuolyno bibliotekoje vyko konferencija „Lietuviškai apie lietuvių kalbą“, kurios pagrindinis tikslas – į savo gimtąją kalbą pažvelgti užsieniečio akimis ir patyrinėti, kaip antroji (užsienio) kalba atsiranda mūsų gyvenime, kaip ją įsisaviname, ar sunku kalbėti lietuviškai ir kodėl svarbu kalbą puoselėti, nesiliauti mokytis bei smalsauti.

            Konferencijoje pranešimus apie negimtakalbių santykį su kalba ir lietuvių kalbos svarbą skaitė mokslininkai, mokytojai ir patys užsieniečiai, kadaise atvykę į Lietuvą ir išmokę lietuviškai. Jų įžvalgos kvietė ne tik geriau suprasti kalbos mokymosi procesą, bet ir susimąstyti apie savo pačių santykį su gimtąja kalba: ar ne per daug reikalaujame iš savęs ir ar patys nebijome suklysti?

Ar tikrai lietuvių kalba tokia sunki?

Greičiausiai paklausti, ar lietuvių kalba yra sunki, bent du iš trijų gimtakalbių atsakytų, kad taip. Ji dažnai laikoma sudėtinga dėl gausių gramatinių formų – linksnių, laikų, giminių. Tačiau Lietuvių kalbos instituto mokslininkės dr. Jogilės Teresos Ramonaitės pranešimas „Ar tikrai lietuvių kalba tokia sunki?“ atskleidė, kad kalbos įsisavinimas nėra chaotiškas procesas, o jos sudėtingumas savaime dar nereiškia, kad ją sunku išmokti. Bent ne sunkiau nei kitas užsienio kalbas.

Mokslininkė pristatė lietuvių kalbos kaip antrosios kalbos įsisavinimo tyrimą ir atkreipė dėmesį į tai, kad turtinga morfologija, gausios žodžių formos nebūtinai trukdo mokytis. Priešingai, aiškiai tariamos, skaidrios ir reguliariai vartojamos formos gali padėti greičiau perprasti kalbos sistemą.

Natūraliai susiformuoti bet kurios kalbos sistemai reikia laiko. O prisidėti prie kalbos mokymo gali ir kiekvienas iš mūsų – galime padėti kalbėdami lėčiau, nepereidami į patogesnę kalbą, kantriai išklausydami ir padrąsindami. Net jei žmogus daro klaidų ar ieško žodžių, svarbu suteikti jam galimybę kalbėti lietuviškai ir taip pamažu įgyti daugiau pasitikėjimo savimi.

Išmokti kalbą padeda ne tik vadovėliai

Lietuvių kalbos mokytoja Viktorija Ivanova pranešime „Mokausi, bet ar išmokstu?“ dalijosi užsieniečių mokymosi patirtimis, pasakojo apie praktinius, patirtimi grįstus mokymosi būdus.

Žmonės, norintys išmokti lietuvių kalbą, ją mokosi labai įvairiai: vieni kursuose, grupėse ar individualiose pamokose, kiti savarankiškai iš vadovėlių, tretieji buriasi į bendruomenes arba mokosi intuityviai, pasikliaudami kasdieniais pokalbiais ir aplinkos patirtimis. V. Ivanovos kalbos stovyklų dalyviai bendrauja su vietiniais gyventojais, organizuojamos veiklų su Trečiojo amžiaus universiteto bendruomene iki praktikos verslo įmonėse.

Vis dėlto, vien pasirinktas mokymosi būdas nelemia sėkmės. Didelę reikšmę turi žmogaus santykis su mokymusi, gebėjimas įveikti baimę kalbėti ir supratimas, kad kalba pirmiausia yra bendravimo įrankis. Nebūtina visko mokėti tobulai, kad galėtum pradėti ja naudotis.

Lietuvių kalba – savita sistema, kupina atradimų

Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, kalbininkas doc. dr. Stefano M. Lanza kvietė pažvelgti į lietuvių kalbos unikalumą. Kalba nėra atsitiktinis taisyklių rinkinys – tai sistema, kurioje kiekvienas elementas turi savo vietą ir paskirtį.

Pranešėjas, pasitelkdamas kalbos pavyzdžius, atskleidė jos sandaros dėsningumus ir subtilybes, parodė, kiek daug galima atrasti į lietuvių kalbą žvelgiant ne vien kaip į bendravimo priemonę, bet ir kaip į reiškinį.

Šis požiūris leidžia geriau suprasti, kuo lietuvių kalba išskirtinė ir kodėl verta ją pažinti giliau – net jei atrodo, kad savo gimtąją kalbą jau puikiai mokame.

Kad pradėtum kalbėti, reikia saugios erdvės

Pokalbių platformos „LABASklabas“ įkūrėja Ekaterina Tumashik pranešime pristatė virtualų klubą, gimusį iš asmeninės lietuvių kalbos mokymosi patirties. Šioje platformoje žmonės gali pasirinkti norimą mokytis kalbą ir bendrauti su kitais panašaus kalbos lygio dalyviais.

Idėja kilo iš pastebėjimo, kad mokytis kalbos neužtenka, jei nėra su kuo ir kur ją vartoti. Žmogus gali turėti žinių, suprasti taisykles, gebėti sudaryti sakinius, tačiau realaus pokalbio metu vis tiek bijoti suklysti ar būti nesuprastas.

Pokalbių klubas suteikia erdvę, kurioje galima klysti, kalbėti be didelio spaudimo, mokytis vieniems iš kitų ir įgyti daugiau pasitikėjimo savimi. Tai dar vienas pavyzdys, kaip bendruomenė gali padėti įsidrąsinti kalbėti, išmokti kalbą greičiau ir be streso.

Ar patys sau nesame per daug kritiški?

Konferenciją užbaigė diskusija „Ar dar verta kalbėti lietuviškai?“, kurioje tyrėjai, mokytojai ir lietuvių kalbos besimokantieji ieškojo atsakymo, kas skatina rinktis lietuvių kalbą ir kas trukdo ją vartoti kasdienybėje.

Paaiškėjo, kad dažnai didžiausia kliūtis yra ne pati kalba, o aplinkinių reakcija ir baimė suklysti. Lietuviai, norėdami padėti, neretai patys pereina prie anglų kalbos, o griežtas taisyklių ir taisyklingumo sureikšminimas atbaido net gimtakalbius. Pašnekovai pabrėžė, kad kalba pirmiausia yra bendravimo priemonė, todėl svarbu priimti jos įvairovę, vertinti besimokančiųjų pastangas ir kurti aplinką, kurioje drąsu kalbėti netobulai.

Juk kalbos prestižą kuria ne vien taisyklės ar egzaminų rezultatai, bet ir žmonės, kurie ja kalba, padeda jos mokytis ir savo pavyzdžiu parodo, kad lietuvių kalba gali tapti gyvu ryšiu su šalimi, jos žmonėmis ir kultūra.

Kalba gyva tol, kol ja kalbame

Konferencija „Lietuviškai apie lietuvių kalbą“ pakvietė į gimtąją kalbą pažvelgti iš kelių perspektyvų: kaip į mokslinių tyrimų objektą, nuoseklią ir savitą sistemą, kasdienio bendravimo priemonę ir būdą kurti ryšį su žmonėmis bei šalimi.

Užsieniečių patirtys leidžia kitaip įvertinti tai, ką dažnai laikome savaime suprantamu dalyku. Lietuvių kalbos mokymasis reikalauja laiko, pastangų ir kantrybės, tačiau ne mažiau svarbi ir aplinka, kurioje žmogus gali bandyti, klysti ir pamažu atrasti savo balsą.

Konferencijos mintys primena: kalbos ateitį kuria ne tik taisyklės, tyrimai ar mokymo metodai. Ją kuriame ir mes – savo noru kalbėdamiesi lietuviškai, padrąsindami jos besimokančiuosius, dalydamiesi žiniomis ir išlikdami smalsūs.

Konferencijos įrašus rasite Youtube kanale „Ąžuolyno biblioteka“ grojaraštyje „Konferencija „Lietuviškai apie lietuvių kalbą“.

Projektą „Lietuviškai apie lietuvių kalbą“ finansuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Projekto partneriai – Lietuvių kalbos draugijos Kauno skyrius ir Kauno įvairių tautų kultūrų centras.